Beta adrenoblokatorių poveikis

įvadas

Beta adrenoblokatoriai yra naudojami sergant įvairiomis širdies ligomis ir padidėjusiam kraujospūdžiui. Be savo poveikio širdžiai ir kraujagyslėms, jie taip pat gali paveikti kitas kūno funkcijas ar organus.

Taigi beta adrenoblokatorius turi skirti gydytojas, kuris, be tinkamo dozavimo, taip pat žino preparatų veikimo mechanizmą ir gali pasirinkti tinkamą vaistą.

Veiksmo mechanizmas

Beta receptorių poveikis organizmui

Kūne yra daugybė jungiamųjų taškų, jautrių tam tikroms medžiagoms ir hormonams.

Jei kurjerio medžiaga doko šioje stotyje, pradedama fiziologinė reakcija. Be alfa receptorių, yra ir vadinamųjų beta receptorių. Jie yra labai skirtingose ​​organų sistemose mūsų kūne. Visų pirma, juos reikia rasti širdyje. Tačiau šiuos receptorius galima aptikti ir bronchuose, gimdoje, riebaliniame audinyje ir kraujagyslėse.

Fiziologinė priežastis yra ta, kad šiam receptoriui pasiuntinys yra adrenalinas. Tai yra streso hormonas, kuris išsiskiria ir turi veikti, kai kūnas patiria stresinę ar avarinę situaciją ir turi veikti geriau nei įprastai. Padidėjęs kraujospūdis ir padažnėjęs širdies ritmas (Pulsų padidėjimas).

Avarinės situacijos metu raumenims reikia daugiau kraujo per minutę dėl fizinio krūvio, o tai galima užtikrinti tik padidinus kraujospūdį ir padažnėjus širdies ritmui. Tai ne tik padidina kraujotaką, bet ir padidina kūno deguonies sunaudojimą. Dėl šios priežasties būtina, kad plaučiai per minutę taip pat sunaudotų daugiau deguonies. Norėdami tai užtikrinti, bronchuose taip pat yra beta receptorių.

Jei adrenalinas dabar prie šių receptorių, bronchai išsiplečia ir plaučiai gali absorbuoti daugiau deguonies. Be širdies raumens ir plaučių, beta tipo receptoriai taip pat yra kraujagyslėse. Kai adrenalinas yra prijungtas, keičiasi kraujagyslių sistemos spindis, o tai savo ruožtu daro įtaką kraujo apytakai. Kadangi beta receptorių taip pat galima rasti gimdoje, adrenalinas, kuris jungiasi prie šių receptorių, slopina gimdymą. Tokiu būdu kūnas gali pagreitinti arba sustabdyti gimimo procesą, priklausomai nuo įvairių pasiuntinių medžiagų išsiskyrimo. Vandens nutekėjimą ir tokiu būdu akispūdį taip pat galima reguliuoti naudojant adrenaliną ir atitinkamus receptorius akies srityje.

Minėtų receptorių taip pat yra ant lygiųjų kraujagyslių raumenų. Jei adrenalinas jungiasi su juo, ypač žarnyno raumenų srityje, sutrinka virškinimo procesai. Priežastis yra ta, kad stresinėse situacijose paprastai nereikia vartoti jokio maisto, todėl nereikia virškinti.

Beta receptorių blokatorių poveikis

Normalios medžiagų apykaitos procesai dabar taip pat suteikia galimybę įsikišti į vaistą. Jūs naudojate beta receptorių išdėstymą ir atitinkamą adrenalino poveikį jiems, blokuodami receptorius vaistais, kad gautumėte priešingą reakciją. Vadinamieji beta receptorių blokatoriai, kurie yra atskira vaistų grupė, suteikia jiems galimybę prisijungti prie atitinkamų organizmo receptorių ir juos blokuoti. Skubantis adrenalinas nebegali įsitvirtinti, todėl negali sukelti jokio fiziologinio poveikio.

Širdyje tai reiškia, kad sumažėja širdies ritmas. Taip pat sumažėja kraujospūdis, nors adrenalino išsiskiria pakankamai. Akies slėgis sumažėja, o žarnyno raumenims šiek tiek užkertamas kelias sumažinti virškinimo procesus. Nėštumo metu beta adrenoblokatoriai užtikrins, kad padidės gimdymas, o beta adrenoblokatoriai neleidžia bronchams išplėsti plaučių (žr. Beta adrenoblokatoriai nėštumo metu). Dėl to astma sergantiems žmonėms neturėtų būti skiriami beta adrenoblokatoriai, nes tai gali paskatinti dusulį.

Beta adrenoblokatoriai turėtų būti dozuojami lėtai. Jei pasiekiamas norimas poveikis, dozę reikia palikti tinkamame intervale. Svarbu, kad staigus nutraukimas nebūtų atliekamas, nes blokavimo metu organizmas savo receptorius padarė „jautresnius“. Tai reiškia, kad jei neužsikimštų, adrenalinas turėtų žymiai stipresnį poveikį nutraukus vaisto vartojimą. Tai turėtų širdies plakimą (Tachikardija) arba padidėjęs kraujospūdis ir gali būti pavojingi.

Dėl daugybės beta receptorių skirtingose ​​organų sistemose didžiausias beta adrenoblokatorių trūkumas yra gana grubus reguliavimo variantas, todėl galima grubiai pasakyti, kad beta blokatoriai blokuoja visus receptorius ir taip pat sukelia atitinkamą, nors ir nepageidaujamą, poveikį. Šiandien taip pat yra selektyvių beta adrenoblokatorių, kurie pirmiausia veikia organų sistemos receptorius; tačiau niekada negalima visiškai atmesti galimybės, kad pažeidžiami ir kitų organų receptoriai. Dažniausias šalutinis beta blokados poveikis yra: nuovargis, nuovargis, depresija, galvos skausmai ir impotencija. Taip pat gali atsirasti kosulys ir dusulys, tačiau jie dažnesni, jei buvo aprašyta plaučių liga.

Beta adrenoblokatorių poveikis konkrečiai širdžiai

Mūsų širdį kontroliuoja vadinamoji vegetacinė nervų sistema. Yra aktyvinanti dalis, vadinamoji simpatinė, ir slopinanti dalis, parasimpatinė. Širdyje simpatinė nervų sistema veikia per streso hormonus adrenaliną ir noradrenaliną, kurie išsiskiria, pavyzdžiui, fizinio krūvio metu, ir tokiu būdu gali padidinti širdies ritmą, smūgio jėgą ir kraujospūdį.

Tačiau jei yra širdies liga, tokia kaip širdies nepakankamumas, aritmija ar padidėjęs kraujospūdis, gali būti naudinga sumažinti šį širdies veiklos padidėjimą, kad širdis galėtų geriau pasirūpinti savimi ir dirbti ekonomiškiau. Štai kur beta adrenoblokatoriai pradeda veikti blokuodami streso hormonų jungiamuosius taškus, vadinamuosius beta adrenoreceptorius, neleidžiant jiems vystytis.

Dėl to širdis plaka lėčiau, t. Y. Sumažėja širdies ritmas. Viena vertus, tai užtikrina, kad širdis dabar gali būti geriau aprūpinta deguonimi. Tai gali įvykti tik tuo atveju, jei širdis atsipalaiduoja ir vėl užpildoma išleidus kraują. Per tą laiką deguonis pasiekia širdies raumenis per vainikines kraujagysles. Sulėtėjus širdies plakimui, ši fazė, vadinamoji diastolė, dabar trunka ilgiau, o deguonies tiekimas širdžiai padidėja.

Pacientams, kuriuos vargina širdies aritmija, sulėtėjęs širdies plakimas taip pat gali padėti skatinti natūralų širdies laidumą. Kita vertus, dabar širdis taip pat sunaudoja mažiau deguonies, nes sumažėja širdies veikla. Gydytojai sako, kad širdis veikia taupiau, t.y., efektyviau. Tai ypač naudinga pacientams, kurių silpna širdis ar pasikartojantys krūtinės skausmai (Krūtinės angina).

Galiausiai beta adrenoblokatoriai sumažina kraujospūdį. Tai ne tik palengvina širdį, nes nebereikia siurbti nuo padidėjusio pasipriešinimo, bet ir daro teigiamą poveikį visam mūsų kūnui, nes padidėjęs kraujospūdis yra žinomas kaip daugelio ligų, tokių kaip Arterijų sukietėjimas.

Beta adrenoblokatorių poveikis psichikai

Šalutinis beta adrenoblokatorių poveikis psichinei sveikatai buvo svarstomas ilgą laiką. Tyrimo situacija šia tema prieštarauja ir specialistai, atrodo, nesutinka. Teigiama, kad pacientams, kurie vartoja beta adrenoblokatorius, padidėja depresijos išsivystymo rizika.

Tam prieštarauja tyrimai, kurie sudarė dvi pacientų grupes ir tik vienai grupei buvo skirtas beta adrenoblokatorius, kitai grupei tabletės be veikliųjų medžiagų (placebas). Tai parodė, kad tarp dviejų tiriamųjų grupių nebuvo akivaizdaus skirtumo ir tokiu atveju depresija sirgo dar mažiau pacientų beta blokatorių grupėje nei palyginamojoje grupėje.

Taigi beta blokatorių poveikis psichikai nėra galutinai išaiškintas.

Veiksmo trukmė

Rinkoje yra keletas beta adrenoblokatorių, kurie skiriasi tuo, kaip ilgai jie veikia. Farmacijoje kalbama apie pusinės eliminacijos periodą, jis apibūdina laikotarpį, per kurį mūsų organizme suskaidyta pusė vaisto, todėl jis yra veikimo trukmės matas. Įvairių beta adrenoblokatorių pusinės eliminacijos periodas svyruoja nuo 3-4h (Metoprololis) iki 24h (Nevibololis).

Tai taip pat yra priežastis, kodėl metoprololis dažnai skiriamas du kartus per dieną. Tai nereiškia, kad metoprololio poveikis pasibaigia po 4 valandų, bet tik tai, kad 50% veikliosios medžiagos jau pašalinta.

Po dar 4 valandų liko tik 25% ir t.t., t.y. kad poveikis nesibaigia staiga, bet lėtai šliaužia.

Ar gali beta adrenoblokatoriai būti naudojami nerimui gydyti?

Jei žmogus bijo, autonominė nervų sistema susijaudina. Vadinamoji simpatinė nervų sistema verčia žmones pasiruošti bėgti. Pakyla širdies ritmas, raumenys geriau aprūpinami krauju, o jūs prakaituojate. Už tai atsakingi streso hormonai adrenalinas ir noradrenalinas. Kaip jau minėta, beta adrenoblokatoriai blokuoja šių streso hormonų jungiamuosius taškus ir sumažina simpatinės nervų sistemos poveikį.

Psichiatrai taip pat naudoja šį poveikį gydant nerimą ir nerimo sutrikimus. Tai nepašalina pačios baimės, jai reikia tolesnės psichoterapijos, tačiau tai palengvina fizinius baimės simptomus.

Beta adrenoblokatoriai nėra tinkami kaip ilgalaikė terapija, tačiau gali būti naudojami esant stresinėms situacijoms, tokioms kaip Nustatyti egzaminai.