Galvos svaigimas nuo žemo kraujospūdžio

įvadas

Žemas kraujo spaudimas, dar vadinamas „arterine hipotenzija“, apibūdina mažą kraujo tėkmės slėgį arterinėse kraujagyslėse, vedančiose nuo širdies.

Kraujospūdis, kurį didžiąja dalimi kontroliuoja širdies susitraukimo jėga, užtikrina, kad visos kūno ląstelės būtų nuolat ir tinkamai aprūpintos krauju bei jame esančiomis maistinėmis medžiagomis ir deguonimi. Centrinę kraujotakos funkciją organizme galima palaikyti tik reguliariai plakant širdies ritmu, pakankamu kraujo kiekiu organizme ir tinkamu kraujospūdžiu. Jei kūno ląstelėms reikia daugiau deguonies, atsiranda refleksinis kraujospūdžio padidėjimas.

Jei sutrikusios šio jautraus kraujotakos proceso dalys, kai kurios ląstelės gali būti nepakankamai aprūpintos deguonimi, o tai gali sukelti įvairius simptomus, tokius kaip galvos svaigimas.

Kodėl žemas kraujospūdis gali apsvaigti?

Apskritai žemas kraujospūdis yra pagrindinė staigaus galvos svaigimo priežastis.

Galvos svaigimo procesai yra paprasti, tačiau pagrindinės kraujospūdžio priežastys dažnai yra sudėtinga daugelio veiksnių sąveika. Dažnai trūksta santykinio kraujo tūrio, kurį gali sukelti netinkamas alkoholio vartojimas, kraujavimas, hormoninis kūno reguliavimo sutrikimas ar padidėjęs vandens netekimas.

Kiti veiksniai, tokie kaip moteriška lytis, nėštumas, badavimas, atsikėlimas anksti ryte, mažai fizinio aktyvumo, alkoholio vartojimas, tam tikrų vaistų vartojimas, greitas atsikėlimas ir bloga miego higiena, visa tai lemia žemą kraujo spaudimą. Dėl to galvos svaigimo priepuolius gali patirti smegenys. Iš pradžių galvos svaigimas atsiranda dėl staigaus atsistojimo ir fizinio krūvio arba po ilgo stovėjimo, pažengus į priekį, net sėdint ar gulint. To priežastis yra gravitacijos jėga, kuri taip pat veikia prieš kraujospūdį stovėdama ir apsunkina galvos aprūpinimą krauju.

Taip pat skaitykite:

  • Galvos svaigimas nėštumo metu
  • Galvos svaigimas ryte

Gretutiniai simptomai

Papildomi galvos svaigimo simptomai gali skirtis priklausomai nuo pagrindinės priežasties.

Daugeliu atvejų galvos svaigimas yra mieguistumas, nuovargis, neryškus matymas, pykinimas, vėmimas, galvos skausmas, alpimas ir širdies plakimas. Visa tai rodo deguonies trūkumą galvoje kartu su žemu kraujospūdžiu. Be neurologinių simptomų, daugiausia čia vyksta širdies ir kraujagyslių sistemos kompensaciniai mechanizmai, kurie nori užtikrinti pakankamą kraujo tekėjimą kūno ląstelėmis. Tai gali sukelti širdies plakimą ir širdies plakimą.

pykinimas

Pykinimas nebūtinai turi būti siejamas su skrandžio sutrikimais, tačiau yra dažna neurologinė problema, kuriai taip pat priskirtinas žemas kraujospūdis.

Dėl galvos svaigimo gali atsirasti tam tikri smegenų centrai, kurie išprovokuoja pykinimą ir net vėmimą. Pusiausvyros organas yra glaudžiai susijęs su pykinimo jausmu. Net jei vidinės ausies pusiausvyros organas veikia netinkamai, paprastai atsiranda galvos svaigimas ir pykinimas. Tačiau pykinimas kartu su vėmimu gali dar labiau pabloginti žemą kraujospūdį ir sudaryti užburtą ratą. Tai lemia tolesnį maisto ir skysčių netekimą, o tai neigiamai veikia kraujo tūrį ir kraujotakos funkcijas. Sunkiais atvejais gali prireikti skysčių į veną.

Daugiau apie tai:

  • Svaigulys su pykinimu

nuovargis

Nuovargis yra tipiškas simptomas, lydimas galvos svaigimo, kurį sukelia žemas kraujospūdis. Nuovargis yra dar vienas neurologinis simptomas, kurį sukelia nepakankamas smegenų aprūpinimas krauju ir deguonimi.

Nuovargis taip pat yra žemo kraujospūdžio rizikos veiksnys. Norėdami išvengti kraujotakos problemų ilgainiui ir apsvaigti nuo galvos svaigimo, turėtumėte ne tik gerti daugiau skysčių, bet ir reguliariai miegoti apie 8 valandas per dieną. Vis dėlto stimuliatoriai ar kofeinas neturėtų būti naudojami nuovargiui neutralizuoti, nes jie turi priešingą poveikį ir gali kelti galvos svaigimą. Ypač kofeinas turi diuretikų poveikį, todėl organizmas taip pat išskiria vandenį per inkstus, o kraujospūdis toliau mažėja.

Taip pat skaitykite:

  • Galvos svaigimas ir nuovargis

galvos skausmas

Galvos skausmai yra labai neapibrėžtas simptomas, kuris gali rodyti daugybę pokyčių ir ligų, tačiau, kita vertus, gali atsirasti ir be priežasties.

Galvos skausmai yra glaudžiai susiję su kitais nespecifiniais neurologiniais simptomais, tokiais kaip nuovargis, mieguistumas ir galvos svaigimas. Šie simptomai dažnai yra priklausomi vienas nuo kito ir dažnai pasireiškia kartu. Be žemo kraujospūdžio, galvos skausmą gali sukelti ir daugybė kitų gretutinių ligų. Pavyzdžiui, migreną gali lydėti vadinamoji aura ir sukelti galvos svaigimą, mieguistumą ir galvos skausmą.

Galbūt jus taip pat domina šios temos:

  • Svaigulys su galvos skausmu
  • Galvos svaigimas ir migrena

Aukštas pulsas

Aukštas pulsas yra tipiška organizmo reakcija į žemą kraujospūdį.

Pats aukštas pulsas nesukelia galvos svaigimo, tačiau jis dažnai pasireiškia kaip lydimas galvos svaigimo ir kitų neurologinių simptomų. Kraujospūdis ir pulsas yra glaudžiai susiję kraujotakos sistemoje ir kartu užtikrina tinkamą kraujo tekėjimą kūnu. Jei kraujospūdis krinta dėl įvairių pagrindinių ligų, pulsas padidėja automatiškai.

Ypač sunkiais atvejais, pavyzdžiui, dėl sunkaus kraujo netekimo ar apsinuodijimo krauju, gali ištikti šokas, kai pulsas net viršija viršutinę kraujospūdžio vertę. Tai gali būti ūmios ir gyvybei pavojingos klinikinės nuotraukos. Pirmieji tokio disbalanso požymiai yra neurologiniai simptomai, tokie kaip galvos svaigimas, galvos skausmas ir mieguistumas.

Taip pat perskaitykite mūsų temą:

  • Svaigulys ir lenktyniaujanti širdis

Regėjimo sutrikimai

Regėjimo sutrikimas yra retesnis, bet rimtesnis neurologinis simptomas, kuris gali atsirasti dėl žemo kraujospūdžio.

Žemas kraujospūdis tam tikrose situacijose lemia nepakankamą deguonies tiekimą tam tikrose smegenų srityse. Retkarčiais gali būti neryškus matymas, dvigubas regėjimas ar net visiškas juodos spalvos matymas nuo kelių sekundžių iki minučių. Tai yra grėsmingas simptomas, į kurį reikia rimtai atsižvelgti ir pranešti gydytojui. Norint išsiaiškinti įvairias regos sutrikimų priežastis, reikia atlikti įvairius bandymus. Jei atsiranda regos sutrikimų, žemą kraujospūdį reikia gydyti prižiūrint gydytojui.

Daugiau apie tai:

  • Galvos svaigimas ir neryškus matymas

Sustingimas

Nepakankamas kūno ląstelių tiekimas dėl žemo kraujospūdžio gali būti pastebimas smegenyse, taip pat likusiame kūne ir galūnėse.

Visų pirma, pakėlus kojas ar rankas, nepakankamas kraujospūdis gali sukelti kraujotakos sutrikimus pirštuose ar pirštuose. Pirmiausia tai pastebima kaip dilgčiojimas, smeigtukai ir adatos, tada - tirpimas, skausmas ar raumenų silpnumas.

terapija

Gydymas žemu kraujospūdžiu priklauso nuo pagrindinės priežasties.

Daugeliu atvejų santykinai trūksta kraujo tūrio, kuriam palankūs daugelis veiksnių. Svarbiausios žemo kraujospūdžio prevencijos ir gydymo priemonės yra padidėjęs gėrimo vartojimas, reguliarus ir pakankamas maistas, gera miego higiena, saikingas fizinis aktyvumas ir kavos ar diuretikų vartojimo vengimas.

Jei žemą kraujospūdį sukelia kitos pagrindinės ligos, tokios kaip kraujavimas, sepsis ar hormoniniai sutrikimai, turi būti atliekamas specialus, prie ligos pritaikytas gydymas. Sunkiais atvejais padidėjęs kraujospūdis gali būti palaikomas gydytojo, pavyzdžiui, naudojant skysčių užpilas ir vaistus kraujotakos sistemai palaikyti.

diagnozė

Paprastai diagnozė nustatoma pagal klinikinius kriterijus ir matuojant kraujospūdį.

Simptomai, kartu su tipiniais rizikos veiksniais ir elgesiu, jau gali reikšti žemą kraujospūdį. Tikslias vertes galima išsaugoti atliekant vienkartinį ar ilgalaikį kraujospūdžio matavimą. Tam tikslui pripučiama viršutinė rankos rankogalio rankogalių rankena, o kraujospūdžio ribos matuojamos naudojant tam tikrus triukšmo garsus, naudojant stetoskopą arba visiškai automatinį prietaisą. Buitiniam naudojimui kartais naudojami riešo kraujospūdžio matuokliai, tačiau jie pateikia ne tokias tikslias vertes.

Jei įtariama, kad kraujospūdis visam laikui sutrikdytas, gali tekti atlikti kraujospūdžio matavimą esant stresui ir visą parą išmatuoti kraujospūdį. Norint patikrinti specifinį nenormalų kraujospūdžio reguliavimą, galima atlikti provokacijos testą, kurio metu kraujospūdis matuojamas skirtingais intervalais ramybės metu ir greitai atsikėlus.

Ligos eiga

Ligos eiga labai priklauso nuo kraujotakos apribojimų sunkumo ir nuo atliktos terapijos.

Žemas kraujospūdis daugeliu atvejų yra nekenksmingas praeinantis simptomas, kuris gali apimti galvos svaigimą, galvos skausmą ir nuovargį. Tačiau smarkiai sumažėjusi kraujotaka taip pat gali pasireikšti jutimo sutrikimais, regos sutrikimais, mieguistumu, sąmonės netekimu ir rimtesniais simptomais. Ypač sunkiais atvejais bėgant laikui gali išsivystyti šoko simptomai, kurie apibūdinami kaip lenktyninė širdis su stipriai sumažėjusiu kraujospūdžiu. Iš esmės tai yra gyvybei pavojingas klinikinis vaizdas, galintis pažeisti visus organus. Pagrindinę terapiją sudaro padidėjęs skysčių vartojimas visais sumažėjusio kraujospūdžio etapais.

Trukmė ir prognozė

Galvos svaigimas dėl žemo kraujospūdžio paprastai būna trumpas. Dažnai būna laikinų ir nedidelių kraujospūdžio svyravimų, kuriuos galima pašalinti tokiomis paprastomis priemonėmis kaip hidratacija. Kylant kraujospūdžiui, visi neurologiniai simptomai išnyksta per labai trumpą laiką.

Jei galvos svaigimas išlieka keletą valandų ar dienų, simptomas gali būti paslėptas dar viena liga. Kaip prevencinė priemonė, palaikant kraujotaką, visada turėtų būti palaikomas pakankamas skysčių vartojimas ir sveika gyvensena.