Psichiškai sukeltas dusulys
apibrėžimas
Dusulys apibūdina subjektyvų žmogaus jausmą, kad jis negauna pakankamai oro. Jį gali arba nereikia lydėti tikras deguonies trūkumas. Kaip rodo pavadinimas, psichologiškai sukeltas dusulys turi psichologinių komponentų.
Tik psichologinė priežastis gali būti priežastis. Tačiau gali kilti ir fizinių problemų, kurias paaštrina psichologiniai veiksniai.
Psichologiškai susijusio dusulio priežastys
Psichologiškai sukelto dusulio priežastys gali būti labai skirtingos. Tipiškiausi trigeriai yra stresas ir baimės keliančios situacijos.
Tas, kuris nuolat patiria stresą ir to nebetoleruoja psichologiškai, tam tikromis aplinkybėmis gali patirti dusulį.
Tačiau tai neišreiškia faktinės kvėpavimo problemos. Atvirkščiai, kūnas nežino, kaip sau padėti, ir išreiškia iš tikrųjų psichologinius (dažniausiai anksčiau slopintus) nusiskundimus fiziniais simptomais.
Dusulys dėl baimės ar panikos gali sukelti daugybę situacijų. Kiekvienas, kas turi klaustrofobinių bruožų, automatiškai greičiau kvėpuos siaurose erdvėse, o dusulį gali sukelti tam tikrų socialinių situacijų baimė (susitikimas su viršininku, išgalvotos vakarienės su svarbiais kolegomis, klausymasis prieš didelę grupę ir kt.).
Ypač žmonėms, turintiems blogos patirties tokioje situacijoje, oro tiekimas bus atliekamas automatiškai.
Nelaimingi atsitikimai taip pat gali sukelti tokius panikos priepuolius. Ypač žmonės, kurie pakankamai psichologiškai nesusidūrė su tokia nemalonia ar pavojinga situacija, vėliau dažniau kenčia nuo įvairių nusiskundimų, kurie visada kyla dėl panašių situacijų.
Stresas kaip galimas simptomas
Stresas sukelia žmogaus organizmui nepaprastąją padėtį. Ši reakcija kyla iš pirmykščių žmogaus vystymosi laikų ir lemia, kad kūnas ruošiasi bėgti ar kovoti pavojingose situacijose. Taigi jis prisitaiko prie fizinio krūvio, kai padidėja deguonies poreikis.
Atitinkamai padidėja kvėpavimo dažnis. Nors ši reakcija šiandieniniame stresiniame kasdieniniame gyvenime nebėra naudinga, kūnas negali jai padėti ir pavojaus būseną išskiria įvairius hormonus. Padidėjęs kvėpavimo dažnis ir kitas hormonų poveikis gali sukelti dusulio jausmą.
Galbūt jus taip pat domina: Palpitacija nuo streso
Kvėpavimo pasunkėjimas kaip galimas simptomas
Dusulys iš pradžių yra subjektyvus jausmas ir jį nėra lengva objektyvuoti, ypač psichologinių nusiskundimų atveju. Dažnai nėra pastebimo deguonies trūkumo.
Padidėjęs kvėpavimo greitis, kita vertus, gali būti nustatomas atliekant paprastą fizinį patikrinimą.
Diagnozuoti rimtą nerimą ar panikos sutrikimą, taip pat patologinę nuolatinio streso būseną gali tik psichologas ar psichiatras, pateikdamas išsamias diskusijas ar klausimynus.
Skaitykite daugiau šia tema: Generalizuotas nerimo sutrikimas
Gretutiniai simptomai
Dusulys yra labai baimingas simptomas. Štai kodėl kūnas paprastai reaguoja į psichologiškai sukeltą dusulį su papildomais baimės simptomais. Tai apima lenktynių širdį, klastingas rankas ir prakaitavimą.
Atsižvelgiant į dusulio sunkumą, gali kilti bet koks nerimas: nuo lengvo nerimo iki sunkių panikos priepuolių.
Kitas galimas atsakas yra hiperventiliacija. Paveiktas asmuo kvėpuoja labai greitai ir labai giliai. Nors kraujyje yra pakankamai deguonies, kūnas įkvepia vis daugiau deguonies ir iškvėpdamas išskiria vis daugiau CO2.
Tai išstumia šią sistemą iš pusiausvyros, ir žmonės dreba ir lieja rankas. Ūminiais atvejais tai padeda kvėpuoti į plastikinį maišelį. Dėl to iškvėptas CO2 vėl įkvepiamas, tuo pačiu metu į kraują nepatenka tiek deguonies, tiek pusiausvyra tarp dviejų komponentų išlieka.
Galbūt jus taip pat domina: Psichogeninis hiperventiliacija
Terapija - ką tu gali padaryti?
Priklausomai nuo dusulio priežasties, gali padėti skirtingi gydymo metodai. Jei priežastis yra tam tikra bauginanti situacija, profesionali psichoterapija turėtų lėtai priartėti prie šios situacijos. Tai sumažins nerimą ir sumažins dusulį.
Jei dusulys sukelia bendrą stresą, tai pirmiausia padeda suvokti stresines situacijas. Taip yra todėl, kad greitas kvėpavimas dažnai pasireiškia nepastebint. Tik pajutęs staigų dusulį žmogus sužino apie stresą.
Taigi, jei sąmoningiau einate savo kasdienį gyvenimą, išvengiate streso ir sąmoningai įkvėpiate bei iškvėpiate neišvengiamose stresinėse situacijose, galite išvengti dusulio. Žmonėms, reaguojantiems į tam tikras situacijas hiperventiliacija, ūmiais atvejais padeda įkvėpti į popierinį maišelį.
Dėl to iškvėptas oras iš karto vėl įkvepiamas, kad kūnas neįsisavintų per daug deguonies ir tuo pačiu metu neišleistų per daug CO2. Tačiau raminamųjų vaistų taip pat galima vartoti kaip prevencinę priemonę, juos turi skirti psichiatras.
Apskritai patartina sąmoningiau reaguoti į kylančias situacijas, kad būtų galima imtis prevencinių veiksmų, atsiradus psichologiškai sukeltam dusuliui. Jei tai nepadeda, patartina laiku kreiptis į profesionalus.
Galbūt jus taip pat domina: Vaistai nuo nerimo
Homeopatija dėl psichiškai sukeliamo dusulio
Yra daug homeopatinių metodų, kurie gali būti ypač naudingi derinant su psichoterapija. Jei dusulį lydi slegiantys jausmai, simptomus palengvinti gali citrinos balzamas, valerijonas, jonažolė ar vienuolė. Schüsslerio druskos taip pat yra populiarios.
Kaip ir kitus vaistus, apie homeopatinių vaistų vartojimą reikia pranešti gydančiam gydytojui, nes šie vaistai gali sąveikauti su kitais vaistais ir taip sustiprinti ar susilpninti jų poveikį (kartais pavojingą gyvybei!).
Galbūt jus taip pat domina: Homeopatija dėl panikos priepuolių
Ar galite ilgalaikiu laikotarpiu išgydyti psichogeninį dusulį?
Nuolat išgydyti psichologiškai sukeltą dusulį medikamentais dažniausiai neįmanoma.
Vietoj to gali padėti psichoterapija, kuri sąmoningai pašalina dusulio priežastį ir tokiu būdu „pašalina“ bet kokias sukeliančias situacijas ir padaro jas nekenksmingas suinteresuotam asmeniui.
Daugeliu atvejų narkotikai padeda tik esant ūmiai dusuliui, tačiau neišsprendžia pagrindinės problemos. Kita vertus, psichoterapine terapija įmanoma visam laikui palengvinti ar net išgydyti dusulį.
