Šalutinis bisfosfonatų poveikis

įvadas

Sinonimas: difosfonatai

Bisfosfonatai yra cheminiai junginiai, turintys dvi fosfatų grupes ir naudojami kaip vaistas tabletėms arba infuzinis tirpalas.

Kasdieninėje klinikinėje praktikoje bisfosfonatai yra dažniausiai skiriami vaistai osteoporoziniams kaulų pokyčiams gydyti.

Be šios klasikinės indikacijos srities, vaistai, kurių sudėtyje yra bisfosfonatų, tokie kaip alendrono rūgštis arba etidrono rūgštis, yra naudojami Paget'o ligos ir kaulų metastazių bei daugybinės mielomos gydymui.

Bisfosfonatų biologinis prieinamumas paprastai yra labai mažas. Išgėrus, per žarnyno gleivinę absorbuojama tik 1–10% veikliosios medžiagos. Iš šios jau nedidelės dalies tik 20–50% pasiekia kaulą ir gali ten kauptis. Likusi dalis nepakitusi išsiskiria per inkstus ir žarnas.

Be to, įvairūs maisto produktai ir farmacinės medžiagos papildomai sumažina turimą bisfosfonatų kiekį. Išsamių tyrimų metu buvo pastebėta, kad bisfosfonatų koncentracija sumažėja iki 40%. Dėl šios priežasties vartojant alendrono rūgštį reikia laikytis griežtų reikalavimų. Bisfosfonatus reikia vartoti nevalgius likus pusvalandžiui iki pusryčių.
Be to, tarp bisfosfonatų ir kitų vaistų vartojimo turėtų būti padaryta mažiausiai 30–60 minučių pertrauka. Kad pagerėtų veikliosios medžiagos absorbcija, bisfosfonatus reikia nuryti užgeriant stikline vandentiekio vandens (tai atitinka maždaug 200 ml).

Nors bisfosfonatai organizme kaupiasi tokiomis mažomis dozėmis, jų vartojimas medicinoje turi nemažai šalutinių poveikių. Nemažai pacientų, vartodami bisfosfonatus, kenčia nuo virškinimo trakto diskomforto. Svarbiausias bisfosfonatų šalutinis poveikis yra pykinimas, vėmimas ir stiprus viduriavimas.

Gali atsirasti toks šalutinis poveikis:

Kadangi bisfosfonatai sudaro kompleksus su kalciu, vaistai, kurių sudėtyje yra bisfosfonatų, gali sukelti šalutinį poveikį. Pavyzdžiui:

• mažas kalcio kiekis kraujyje (Hipokalcemija)
• Kaulų mineralizacijos defektai iki kaulų suminkštėjimo (osteomaliacija).
• Inkstų nepakankamumas, ypač kai bisfosfonatai į veną suleidžiami per greitai.
• Bijoma gydymo bisfosfonatais komplikacija yra nekrozės vystymasis žandikaulio srityje (Osteonekrozė). Padidėjęs atipinių šlaunikaulio lūžių dažnis (Šlaunikaulio veleno lūžiai), apie kuriuos pranešta ilgalaikio gydymo bisfosfonatais metu.

Kitas galimas šalutinis poveikis yra virškinimo trakto nusiskundimai (virškinimo trakto šalutinis poveikis) kaip:

• pykinimas
• Vėmimas
• skrandžio skausmas
• Viduriavimas (Viduriavimas)
• Ezofagitas (Ezofagitas) arba
• Opos formavimas (opos)

Daugeliui pacientų pasireiškia tokie simptomai, kaip vartojant bisfosfonatus

• galvos skausmas
• Sunkumas ryti
• stiprus niežėjimas
• Plaukų slinkimas (tiksli priežastis dar nežinoma)

Retas šalutinis bisfosfonatų poveikis yra:

• odos bėrimas
• Svaigulys ir
• Kraujo skaičiaus pokyčiai

Šių šalutinių reiškinių atsiradimo riziką galima sumažinti vartojant daug skysčių ir išlaikant vertikalią laikyseną tam tikrą laiką po nurijimo.

Krūties vėžys ir bisfosfonatai

Krūties vėžys nėra šalutinis gydymo bisfosfonatais poveikis, bet taikymo sritis. Bisfosfonatai dažnai naudojami pacientams, sergantiems krūties vėžiu. Pirmiausia todėl, kad daugelis krūties vėžiu sergančių moterų turi būti gydomos hormonais, o tai žymiai sumažina kaulų stabilumą. Manoma, kad bisfosfonatai tam neutralizuoja.

Naujausi tyrimai taip pat pateikia pirminių nuorodų, kad bisfosfonatai gali užkirsti kelią vėžio ląstelėms toliau plisti kaulų čiulpuose. Tačiau iki šiol nėra svarbių mokslinių tyrimų, kurie tikrai patvirtintų bisfosfonatų poveikį auglių auginimui kaulų čiulpuose.

Plaukų slinkimas naudojant bisfosfonatus?

Plaukų slinkimas nėra simptomas galimo neigiamo bisfosfonatų poveikio sąraše.

Pušies nekrozė kaip šalutinis bisfosfonatų poveikis

Bisfosfonatų sukelta žandikaulio nekrozė yra bijomasis gydymo bisfosfonatais šalutinis poveikis. Žandikaulio nekrozė yra žandikaulio ir minkštųjų audinių mirtis.
Sąveika tarp įvesto bisfosfonatų ir bakterijų patekimo į burną taško (t. Y. Atvira žaizda, pavyzdžiui, pašalinus dantį) turėtų padidinti pušies nekrozės atvejų. Tokie patekimo taškai gali būti ne tik uždegimas, bet ir šviežios chirurginės žaizdos arba mažos žaizdos, atsirandančios dėl neteisingai sumontuotų protezų.Manoma, kad vaisto ir bakterijos sąveika gali sukelti dalį žandikaulio, vadinamo žandikaulio nekroze, mirties.

Čia žandikaulio dalys yra veikiamos ir negydo savaites. Simptomai yra stiprus skausmas, uždegimas, abscesai ir fistulės bei blogas burnos kvapas. Ryškiais atvejais gali atsirasti žandikaulio lūžiai.

Ypač padidėja žandikaulio nekrozės išsivystymo rizika, ypač pacientams, sergantiems tam tikros rūšies vėžiu ar metastazėmis kauluose, kuriems bisfosfonatai skiriami kaip infuzija per veną.

Pagrindinės terapinės galimybės yra reguliarus burnos skalavimas, kruopšta burnos higiena ir vietinė bei sisteminė (viso kūno) antibiotikų terapija, tačiau gijimo procesas dažnai būna ilgas. Paprastai reikia chirurginio negyvo kaulinio audinio pašalinimo atliekant bendrąją nejautrą ir susiuvant žaizdą.
Norint kuo veiksmingiau užkirsti kelią žandikaulio nekrozei, prieš pradedant gydymą bisfosfonatais reikia pasitarti su odontologu. Tai gali išvalyti bet kokius infekcijos židinius burnos srityje ir taip apsunkinti bakterijų patekimą. Reguliari ir kruopšta burnos higiena taip pat vaidina svarbų vaidmenį.

Pacientai, vartojantys bisfosfonatus infuzijos būdu, turėtų atkreipti dėmesį, kad dantų intervencija, tokia kaip danties pašalinimas ar implantavimas, turėtų būti atliekama tik pasibaigus gydymui bisfosfonatais.

Šalutinis poveikis inkstams

Kadangi bisfosfonatai anksčiau ar vėliau išsiskiria per inkstus, jų vartoti esant sunkiam inkstų funkcijos sutrikimui nereikia.

Tačiau tai netaikoma visoms veikliosioms medžiagoms. Kai kuriems pacientams inkstų nepakankamumo atveju pakanka pakoreguoti dozę. Kai kurie iš bisfosfonatų, pvz Zoledrono rūgštis, yra toksiški inkstams. Jei šio preparato vartoja pacientai, kurių inkstų funkcija sutrikusi, inkstų nepakankamumo rizika labai padidėja.