Skaičiavimo trūkumų diagnozė

Kaip diagnozuojamas silpnumo apskaičiavimas?

Reikia atskirti Diagnozėkuris pripažįsta aritmetinį silpnumą kaip dalinį silpnumą ICD 10 prasme ir išskiria jį iš kitų matematinės srities problemų, tokių kaip kombinuoti mokyklinių įgūdžių sutrikimai ar aritmetiniai sunkumai, kurie gali būti priskirti netinkamam mokymui.
Štai taip Disleksija Pagal klasifikaciją TLK 10 (Tarptautinė statistinė ligų ir susijusių sveikatos problemų klasifikacija, 10-oji revizija), diskalkulija yra viena iš vadinamųjų apriboti raidos sutrikimai.
Diskalkulijos problema slypi tuo, kad problema to negalima paaiškinti intelekto trūkumu ar netinkamu mokymu yra.

Taigi kyla sunkumų atskirti išvaizdą nuo bendrųjų problemų mokantis skaičiuoti.

Remiantis TLK 10, iš diskalkulijos reikia atskirti šias aritmetinių problemų formas:

1. Prastas skaičiavimas dėl netinkamo mokymo arba dėl nepritekliaus (= fizinio ir emocinio dėmesio stoka).
2. Dėl smegenų pažeidimo jau įgytų aritmetinių įgūdžių praradimas (= „įgytas“ aritmetinis silpnumas)
3. Prastas skaičiavimas dėl nepakankamo intelekto (IQ <70)
4. Dėl organinių ligų, psichinių sutrikimų ar negalių (pvz., Jutimo sutrikimų) aritmetiniai trūkumai (= „antriniai“ aritmetiniai trūkumai).

Viena vertus, yra diagnostika standartizuotos bandymo procedūros prieinami, kurie, kaip ir klasikiniai darbai, tik išskiria teisingus ir neteisingus ir neanalizuoja klaidų kaip tokių. Ne visi gali atlikti standartizuotas bandymo procedūras.
Tačiau kadangi vaiko nenorima pavadinti „silpna matematika“ arba „ne silpna matematika“, o norima konkrečiau išspręsti problemas, reikia atlikti prasmingą analizę. Tai gali padaryti tik a kokybinė nesėkmių analizė ir a kokybinis skaičiavimo metodų įvertinimas atsitikti. Iš esmės tai reikalauja, kad mokinys, spręsdamas užduotis, galvotų garsiai, t.y., pateiktų informaciją apie savo skaičiavimo metodus. Tai vienintelis būdas nustatyti subjektyvius (= neteisingus, gremėzdiškus) algoritmus ir analizuoti neteisingus sprendimus.
Subjektyvūs algoritmai taip pat gali būti nustatyti ypač įspūdingai, kai tiriamojo asmens prašoma išspręsti problemą naudojant medžiagas (mokymosi medžiagą). Veikdamas gali atpažinti, pavyzdžiui, aritmetiką ar skaičiavimą ir pan.
Tačiau be to, tolimesnė diagnozė turi būti atliekama nuolat, net ir gydymo metu. Svarbu išanalizuoti klaidas ir suabejoti vaiko minčių struktūromis. Kalbama apie vadinamąjį Tolesnė diagnostika, leidžianti nustatyti teisingus terapijos prioritetus ir juos tvirtinti vienas ant kito - žingsnis po žingsnio.

Paprastai studentas nėra atsakingas tik už mokymosi sunkumų vystymąsi. Dėl šios priežasties visada turėtų būti diagnozės dalis Klausimai apie namus ir mokyklą būti paprašytas. Tiek mokykloje, tiek namuose yra galimybė stebėti vaikus, o tai reiškia, kad sunkumų požymius galima pastebėti ir spręsti ankstyvame etape.
Ankstyvas aptikimas vaidina pagrindinį vaidmenį visose problemose. Kuo anksčiau problemos yra pripažįstamos ir analizuojamos, tuo greičiau galima kreiptis į prasmingą terapiją