Kraujo funkcijos

įvadas

Kiekvienam jų venomis teka maždaug 4–6 litrai kraujo. Tai atitinka apie 8% kūno svorio. Kraujas yra sudarytas iš skirtingų dalių, kurios visos atlieka skirtingas užduotis kūne. Pavyzdžiui, komponentai vaidina svarbų vaidmenį ne tik transportuojant maistines medžiagas ir deguonį, bet ir imuninei sistemai.

Daugiau apie temą skaitykite čia: Imuninė sistema

Taigi normalus atskirų komponentų pasiskirstymas yra labai svarbus žmogaus sveikatai. Pvz., Jei sumažėja arba pasikeičia kraujo ląstelės, gali atsirasti anemija (anemija). Kraują sudaro ląstelinė dalis, apie 45%, ir vandeninė dalis (plazma). Per ryškią kraujagyslių sistemą kraujas pasiekia visas kūno vietas ir ten gali atlikti daugybę transportavimo ir reguliavimo funkcijų.

funkcija

Deguonis, maistinės medžiagos, hormonai ir fermentai per kraują pernešami į kūno ląsteles, esančias organuose, ir atliekos, tokios kaip karbamidas ir anglies dioksidas. Iš deguonies patenka per arterijas iš širdies gabenami į organus. Ten susidaręs anglies dioksidas per venas grąžinamas į organus į širdį gabenamas. Tai atliekama per mažą plaučių apytaką anglies dvideginis iškvėptas ir absorbuotas deguonis.

Kita kraujo funkcija yra tai, kas vadinama homeostaze. Tai apibūdina Vandens ir elektrolitų pusiausvyra, taip pat kūno temperatūra ir pH vertė. Kraujas paskirsto kūno šilumą per indus ir taip palaiko pastovią kūno temperatūrą.

Be to, kraujas uždaro žaizdas, kad būtų išvengta didesnio kraujo netekimo. Dėl to trombocitai ir krešėjimo faktoriai sudaro kraujo krešulį.

Daugiau apie temą skaitykite čia Kraujo krešėjimas

Galiausiai kraujas taip pat atlieka apsauginę ir gynybinę funkciją. Jis skirtas pašalinti patogenus, svetimus organizmus ir antigenus (specialius paviršiaus baltymus ant ląstelių, kuriuos gali specialiai užpulti imuninė sistema), naudodamas baltuosius kraujo kūnelius, pasiuntinius ir antikūnus.

Raudonųjų kraujo kūnelių užduotys

Eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) darbas yra Deguonies nešimas į organus. Deguonis absorbuojamas plaučiuose ir eritrocituose iki raudonojo kraujo pigmento, ty hemoglobinas, surištas. Jame yra hemoglobino geležies, kuris yra būtinas deguoniui pernešti. Jei sumažėja hemoglobino arba geležies arba yra per mažai eritrocitų, jie negali pernešti pakankamai deguonies ir anemija. Nukentėję žmonės paprastai turi vieną labai blyški oda ir dažnai jaučia išsekęs, pavargęs ir mažiau galingas. Jie taip pat kenčia galvos skausmas ir galvos svaigimasnes smegenys nebepakanka deguonies.

Daugiau apie temas skaitykite čia hemoglobinas ir Anemija

Norėdami patekti į visus audinius ir tilpti per mažiausius kapiliarus, eritrocitai turi labai kalus būti. Tai įmanoma, nes jie nėra branduolio ir yra pagaminti iš elastingų pluoštų. Jei eritrocitai nebėra pakankamai deformuojami, jie nebetelpa per tarpus tarp atskirų ląstelių, sudarančių kraujagyslę, todėl yra suskaidomi. Tačiau paprastai jie atkuriami tokiu pat mastu. Šią naują formaciją, be kita ko, sukelia hormonas, vadinamas Eritropoetinas (EPO) stimuliuoja. Tai yra inkstas paleistas ir tada rūpinasi Kaulų čiulpai padidėjusiam eritrocitų susidarymui. Tuomet šie eritrocitai vėl visiškai funkcionuoja. Kai eritrocitai patenka į tikslinį audinį, deguonis išleidžiamas į audinį, o dalis jame susidariusio anglies dioksido absorbuojamas į eritrocitus.

Daugiau apie temą skaitykite čia Eritrocitai

Anglies dioksidas taip pat gabenamas sujungtas su hemoglobinu. Venomis jis pasiekia širdį ir plaučius, ten išsiskiria ir gali būti iškvėptas per orą. Nuo čia ciklas prasideda iš naujo. Kita raudonųjų kraujo kūnelių funkcija yra a susidarymas kraujo grupė. Tai apibūdina specifiniai baltymai (glikoproteinai) eritrocitų paviršiuje. Šie baltymai dar vadinami kraujo grupės antigenais. Tai sudaro labiausiai žinomos šių antigenų grupės ABO sistema ir Rezuso sistema. Kraujo grupės yra svarbios, kai pacientui reikia duoti kažkieno kraujo, nes jie patys negamina pakankamai kraujo arba neteko daug kraujo, pavyzdžiui, dėl traumos (perpylimo).

Daugiau apie temas skaitykite čia kraujo grupė ir Transfuzija

Baltųjų kraujo kūnelių užduotys

Baltieji kraujo kūneliai (leukocitai) tarnauja imuninei gynybai. Jie yra svarbūs apsaugant nuo patogenų, taip pat kuriant alergijas ir autoimunines ligas. Yra daug leukocitų pogrupių. Pirmasis pogrupis yra neutrofilų granulocitai, turintys apie 60 proc. Jie gali atpažinti patogenus, juos absorbuoti ir sunaikinti bei virškinti naudodami specifines medžiagas. Tačiau granulocitai taip pat pražūva.

Kita grupė yra eozinofilų granulocitai, turintys apie 3 proc. Jie ypač įsitraukia į parazitines ligas (pvz., Kirminus) ir odos, gleivinių, plaučių bei virškinimo trakto alergines reakcijas. Jose taip pat yra medžiagų, kurios yra toksiškos ląstelėms ir todėl gali atsikratyti patogenų. Jie taip pat aktyvuoja papildomas imunines ląsteles.

Trečioji grupė yra bazofiliniai granulocitai (maždaug 1%). Šių granulocitų funkcija vis dar yra gana neaiški. Kol kas mes žinome tik tiek, kad jie turi tam tikro antikūno (IgE) receptorius, kurie yra susiję su alerginių reakcijų išsivystymu. Kitas yra monocitai (6%). Jie migruoja į audinį ir išsivysto į vadinamuosius makrofagus (nuskaitymo ląsteles). Jie taip pat gali absorbuoti ir virškinti patogenus (fagocitozė) ir taip kovoti su įvairiomis infekcijomis. Be to, ant jų paviršiaus gali būti suskaidytų patogenų fragmentai (antigenai) ir tokiu būdu sudaryti limfocitams (paskutinei grupei) specifinį imuninį atsaką su antikūnais.

Paskutinė grupė yra limfocitai (30%). Jie gali būti dar padalyti į natūralias žudiko ląsteles ir T bei B limfocitus. Natūralios žudiko ląstelės atpažįsta užkrėstas ląsteles (patogenus) ir jas žudo. Kartu T ir B limfocitai sugeba specialiai pulti patogeną. Viena vertus, tai atsitinka formuojant antikūnus, kurie vėliau sąveikauja su patogeno antigenu, todėl tampa labiau pažeidžiami imuninės sistemos. Kita vertus, jie taip pat vysto atminties ląsteles, kad imuninė sistema antrą kontaktą galėtų iš karto atpažinti ir suskaidyti patogeną. Galiausiai šios ląstelės išskiria ir medžiagas, naikinančias užkrėstas kūno ląsteles. Tik visų šių ląstelių ir specifinių pasiuntinių medžiagų sąveika gali tinkamai veikti imuninę sistemą ir apsaugoti organizmą nuo patogenų.

Daugiau apie kraujo kiekį ir baltuosius kraujo kūnelius skaitykite čia

Trombocitų funkcijos

Trombocitai (kraujo trombocitai) yra atsakingi už tai Kraujo krešėjimas ir hemostazė (Hemostazė). Pažeidus kraujagyslę, trombocitai greitai pasiekia reikiamą vietą ir jungiasi prie specifinių receptorių veikiamose struktūrose (pvz. Kolagenas). Taip jie suaktyvinami. Šis procesas taip pat vadinamas pirminė hemostazė. Po aktyvacijos trombocitai išskiria įvairius komponentus, kurie pritraukia daugiau trombocitų. Aktyvuoti trombocitai sudaro vieną Kištukas (raudonasis trombas).

Be to, krešėjimo kaskados kraujo plazmoje suaktyvinamas, dėl kurio susidaro fibrino siūlai ir netirpus fibrino tinklas. Čia kalbama apie baltąjį trombą. Tokiu būdu traumos kraujagyslių sienelėms uždaromos labai greitai ir kraujavimas sustabdomas. Jei trombocitų skaičius per mažas, gali atsirasti kraujavimas iš nosies ar dantenų arba nedidelis odos kraujavimas. Net esant nedideliems sužalojimams, galimi mėlynės ar kraujavimas į vidaus organus.

Daugiau apie kraujo krešėjimą skaitykite čia Trombocitai

Elektrolitų funkcijos

Įvairūs elektrolitai ištirpsta kraujyje. Vienas iš jų yra natrio. Natris yra daug labiau koncentruotas tarpląstelinėje erdvėje, kurioje taip pat yra kraujo plazma, nei kūno ląstelėse. Būtent šis koncentracijos skirtumas įgalina specialų signalo perdavimą ląstelėje. Natris taip pat svarbus paskirstant vandenį, nes jis su savimi traukia vandenį.

Daugiau apie temą skaitykite čia natrio

Kitas svarbus elektrolitas yra kalio. Tai yra daug labiau koncentruota ląstelės viduje nei išorėje ir naudojama informacijai perduoti, raumenims stimuliuoti ir tarpląsteliniam skysčiui reguliuoti.

Daugiau apie temą skaitykite čia kalio

Kitas svarbus elektrolitas yra kalcis. Kalcio patenka ypač Dantys ir kaulai ir paprastai yra daug labiau koncentruota ląstelėse (įskaitant kraujyje) nei ląstelėse. Tam svarbus ir kalcis Raumenų sužadinimas, taip pat kraujo krešėjimui ir hormonų bei fermentų reguliavimui.

Daugiau apie temą skaitykite čia kalcio

Taip pat magnio yra svarbus elektrolitas raumenims ir fermentams funkcionuoti. Kitas audinys yra fosfatas. Jis tarnauja kaip buferinė sistema, t.y., užtikrina, kad pH vertė išlieka pastovi, balansuojant rūgštis ir šarmus. Tai taip pat atsiranda kaule. Paskutinis svarbus elektrolitas yra tas chloridas. Svarbu palaikyti pastovų ląstelės ir erdvės, esančios už ląstelės, koncentracijos skirtumą.

Daugiau apie temas skaitykite čia Magnis, Kraujo chloridas ir elektrolitai

PH vertė

Kraujo pH paprastai yra nuo 7,35 iki 7,45. Jis nustatomas pagal vandenilio jonų kiekį ir priklauso nuo rūgščių ir bazių santykio vienas su kitu. Kraujyje daugiausia tai yra anglies dioksidas (CO2) ir bikarbonatas (HCO3-). Kraujo pH palaikomas kuo pastovesnis, naudojant įvairius buferius. Svarbiausias iš jų yra bikarbonatas. PH vertę taip pat galima reguliuoti padidinus CO2 iškvėpimą arba vandenilio jonų išsiskyrimą su šlapimu. Labai svarbu palaikyti pastovų kraujo pH lygį, kitaip gali atsirasti gyvybei pavojingas rūgščių ir šarmų pusiausvyros sutrikimas, pavyzdžiui, acidozė (per didelis rūgštėjimas) ar alkalozė (per daug bazių).

Daugiau informacijos šia tema galite rasti tinklalapyje: pH kraujyje

Kraujo sudėtis

Kraujas susideda iš ląstelės dalies, kraujo ląstelių, o skystoji dalis - kraujo plazmos. Ląstelės sudaro apie 45% ir gali būti suskirstytos į eritrocitus, trombocitus ir leukocitus. Eritrocitai sudaro apie 99% ląstelių. Kraujo plazma yra gelsvos spalvos skystis. Jį sudaro 90% vandens, 7–8% baltymų ir 2–3% mažos molekulinės masės medžiagų. Kraujo plazma be fibrinogeno yra vadinama kraujo serumu.

Ši tema taip pat galėtų jus sudominti: Kraujo dujų analizė

Kraujo plazmos funkcijos

Kraujo plazma yra ypač svarbi gabenant įvairias medžiagas. Jis ne tik perneša kraujo ląsteles, bet ir metabolitus, maistines medžiagas, hormonus, krešėjimo faktorius, antikūnus ir organizmo skilimo produktus. Be to, jis skirtas Šilumos paskirstymas Svarbi organizme ir turi buferius, kurie palaiko pastovų pH. Pagrindinė baltymų dalis kraujo plazmoje yra albuminas su maždaug 60%. Be kita ko, albuminas yra svarbus transportinis baltymas medžiagoms, kurios netirpsta vandenyje. Kiti baltymai yra vadinamieji Globulinai (apie 40%). Jie yra sudaryti iš komplementinių veiksnių (imuninės sistemos dalių), fermentų, fermentų inhibitorių (fermentų inhibitorių) ir antikūnų ir yra daugiau, pavyzdžiui, esant uždegiminėms ar imuninėms reakcijoms.

Kraujo formavimas

Kraujo formavimas, dar žinomas kaip hematopoezė, yra kraujo ląstelių susidarymas iš kraujo kūnelius sudarančių kamieninių ląstelių. Tai būtina, nes kraujo ląstelės yra tik vienos ribotas gyvenimas turėti. Eritrocitai gyvena iki 120 dienų, o trombocitai - iki 10 dienų, po to jie turi būti pakeisti. 1 kraujo formavimo vieta yra Embriono trynio maišelis. Čia yra pirmasis iki 3-asis embriono mėnuo Eritrocitai (vis dar su branduoliu) susiformavo, taip pat Megakariocitai (Trombocitų pirmtakas), Makrofagai (Fagocitai) ir kraujodaros kamieninės ląstelės (kraują formuojančios kamieninės ląstelės, iš kurių susidaro visos kraujo ląstelės).

Nuo 2 embriono mėnesio taip pat gamina kraujo ląsteles kepenyse. Tai yra pirmieji subrendę eritrocitai. Vaisiaus kepenys taip pat atsakingos už kamieninių ląstelių, kurios vėliau migruoja į kaulų čiulpus, brendimą ir dauginimąsi. Hematopoetinės kamieninės ląstelės yra embrione placenta, AGM srityje (aortoje, lytiniuose organuose, inkstų srityje) ir trynio maišelyje.

Nuo 4 vaisiaus mėnesio kraujas formuojasi blužnis ir Užkrūčio liauka vietoj ir nuo 6 vaisiaus mėnesio blužnyje ir Kaulų čiulpai. Po gimimo prasideda vadinamasis suaugusiųjų kraujo formavimas. Dažniausiai tai vyksta kaulų čiulpuose. Kraujo formavime dalyvauja skirtingos ląstelių linijos. Viena yra ta Mielopoezė. Iš jo išsiskiria eritrocitai, trombocitai, granulocitai ir makrofagai. Antroji ląstelių linija yra Limfopiozė. Iš jo kyla įvairūs limfocitai.

Daugiau apie temą skaitykite čia Kaulų čiulpai